Pigesnės kavinės – tokį pasirinkimą daro vilniečiai?

pigesnes kavines

Rytas, priešpiečiai, pietūs, vakarienė, o kartais ir naktipiečiai, o dar nepamirškim ir užkandžiavimų – maistas mus lydi visur ir visada, jam skiriame didelį dėmesį. O gal ne? Gal tai tik menka dalis iš mūsų kasdieninio ritualų krūvos? Visai neseniai buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti, kokiose maitinimo įstaigose Vilniečiai lankosi dažniausiai ir kam skiria dėmesį jose daugiausiai.
Apklausos respondentus sudarė šiek tiek daugiau nei 400 Vilniaus gyventojų. Juos apklausus paaiškėjo, jog svariausiu kriterijumi laikomas pačių valgytojų įsitikinimas, kad pasirinktoje maitinimo įstaigoje yra ruošiamas sveikas maistas. Šiam kriterijui svarbiausią poziciją atidavė net 58% apklaustųjų. Dėmesį gyventojai taip pat skiria maitinimo įstaigos specializacijai bei maisto patiekalų sudėties nurodymui meniu. Kaip bebūtų keista, kainai, restorano ar kavinės kokybei bei vietai respondentai, atsakinėdami į klausimus skyrė mažiausiai dėmesio. Šie aspektai jiems nepasirodė tokie svarbūs. Tokios pačios dėmesio svarbos sulaukė ir siūlomas įstaigos asortimentas, aptarnavimas, interjeras bei automobilio pasistatymo galimybė.
Galima įžvelgti šiokį tokį paradoksą, kadangi apklausos rezultatų duomenimis kainos svarbą išskyrė vos 12% respondentų, o štai paprašius išvardinti bent 5 vietas, kurias jie pasirinktų šiuo metu valgyti, sąraše dominavo tos picerijos ir maitinimo įstaigos, kuriose patiekalų vidutinės kainos priskiriamos pigesniųjų kategorijai. Įvardinant konkrečius pavadinimus, sąraše dominavo vieno picerijų tinklo pavadinimas. Antroje vietoje atsidūrė atsakymai susiję su valgymo vietos neprisirišimu, o trečiajai kategorijai atiteko kitų tautų – Kinijos bei Azijos virtuvės.
Kas dar keisčiau – tyrimo dalyvių atsakymuose į prašymą paminėti bent vieną maitinimo įstaigą nei karto nebuvo paminėtas koks nors specializuotas, sveiką maistą gaminantis, restoranas, nors iš pradžių daugiau nei pusė respondentų sveiko maisto svarbą iškėlė į pirmą vietą.
Analizuojant išleidžiamą sumą vieno apsilankymo metu, paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų, t. y. 48%, išleidžia ne daugiau kaip 25 litus, beveik trečdalis tam skiria nuo 26 iki 50 litų ir tik 1% reikia daugiau nei 75 litų vienam apsilankymui maitinimo įstaigoje.
Taigi, apibendrinant galima pastebėti, kad nors apklaustieji asmenys teigia, kad kaina jiems nėra esminis aspektas renkantis maitinimo įstaigą, įvardintų restoranų sąraše dominuoja pigesnes patiekalų kainas siūlančios maisto įstaigos.