Buitinė chemija: muilas

Muilas – tai asmens higienos priemonė. Jis gali būti ir skystas ir kietas. Senovėje, vietoje muilo, buvo naudojami aliejai ar žaliųjų citrinų sultys. Manoma, kad naudoti muilą pirmieji pradėjo senovės šumerai, babiloniečiai, romėnai. Vėliau prisijungė germanai bei irgalai. XV a. šis buitinės chemijos produktas Europoje pradėtas gaminti pramoniniu būdu. XVII a. pab. Prancūzas L. Le Blan atrado pigesnė sodos gaminimo būdą, todėl muilo gamyba padidėjo. XIX a. pirmosios muilo dirbtuvės įsteigiamos ir Lietuvoje. Muilo fabrikai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje įsteigti XX a. III deš.

Šiais laikais muilas gali atlikti tam tikras funkcijas: drėkinti, maitinti, minkštinti odą. Taip pat egzistuoja muilas, kuris specialiai skirtas sausai, riebiai ar mišriai odai, šveitimui (jo sudėtyje yra smulkių šveičiamųjų granulių). Sausai odai skirtas muilas ne retai būna kreminės tekstūros. Jis it kremas drėkina ir tuo pačiu valo, mažai putoja, nesausina odos. Specialus muilas riebiai odai mažina blizgėsi. Muilas – šveitiklis savo sudėtyje turi smulkių šveičiamųjų granulių, kurios pašalina nešvarumus ir mirusios odos likučius.

Šiandien muilą galima pasigaminti ir namuose. Tai nėra sunku. Internete pilna receptų ar net video su detalia instrukcija, kaip tai daryti. Gaminant muilą iš augalinės kilmės ingredientų galime pasigaminti ekologišką, žmogaus sveikatai ir aplinkai nekenksmingą, produktą. Gamyboje naudojant eterinį aliejų, muilui galima suteikti norimą kvapą. Tam tikri ingredientai gali suteikti ir norimą spalvą (pvz.: kava suteiks šviesiai ar tamsiai (priklausomai nuo granulių kiekio) rudą spalvą).

Muilas – tai buitinė chemija, kuria valome save. Tai būtina higieninės priežiūros priemonė, kurią naudojame kasdien. Saugant save būtina atidžiai žiūrėti, ar produktas tinkamas mūsų tipo odai, ar kvapas nedirgins bei ar cheminės medžiagos, esančios muilo sudėtyje, nesukels šalutinio poveikio: alergijos.